NYLA Feature

Tūkstantis „Ne“ rasizmui

Atsisiųsti

„Black Lives Matter“ solidarumo eitynės Vilniuje buvo istorinės: pirmą kartą Lietuvoje tokiu mastu pasmerktas rasizmas, pirmą kartą į protestą atėjo tiek jaunų žmonių, susibūrusių „TikTok’e“, pirmą kartą protesto skanduotės buvo anglų, o ne lietuvių kalba. Pasyvumu vis kaltinta jauna karta parodė aktyvumą – ir už tai sulaukė naujų kaltinimų.

NYLA podkasto garsinė dokumentika fiksuoja šį pokytį, išgirsdama skirtingas puses.

(norėdami išgirsti dokumentiką, spauskite mygtuką „Play“ aukščiau)

Birželio 5-ąją apie 1000 žmonių išėjo nuo Vilniaus katedros aikštės iki Jungtinių Valstijų ambasados. Dauguma susirinkusių buvo moksleiviai ir studentai. Jų žinutė buvo paprasta: kad juodųjų žmonių gyvybės yra svarbios tiek pat, kiek ir baltųjų.

Eitynės Vilniuje buvo atsakas į George Floyd mirties iššauktas masines demonstracijas JAV. Gegužės pabaigoje Mineapolyje juodaodis vyras buvo uždusintas baltojo policininko po to, kai parduotuvėje bandė atsiskaityti padirbtu 20-ies dolerių banknotu. Vaizdo įrašas, kaip Floyd buvo dusinamas, pasklido internete ir virto protestais visose 50 JAV valstijų. Floyd mirtis simbolizavo sisteminį juodaodžių žmonių diskriminavimą.

Kamal Karibou, Vilniuje gyvenantis rasės klausimų tyrėjas prisijungė prie eitynių. „Kad tai vyksta Vilniuje, mane labai džiugina. Tik svarbu, kad čia atėję žmonės matytų rasizmą kaip politinį klausimą, o ne kaip humanitarinę problemą, kurią reikia išspręsti baltiesiems žmonėms.“

Panašiu metu internete susikūrė trys protesto organizatorių grupės – solidarumą norėjo išreikšti Kauno ir Vilniaus tarptautiniai studentai, Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai ir patys lietuviai. Užuot rengę atskirus susibūrimus, jie surengė vieną didelį.

„Nesu juodaodė ir negaliu suprasti, ką reiškia patirti rasizmą. Bet žinau, koks yra jausmas, kai tavo pati egzistencija yra politiška“, – sako knygų iliustratorė Ona, priklausanti LGBTQ bendruomenei. Tarp protesto dalyvių buvo daugiau queer žmonių – diskriminuojamų grupių atstovai palaiko vieni kitų tikslus.

Klūpėjimas ant vieno kelio tapo pasaulinių „Black Lives Matter“ protestų simboliu. Tylos minute taip pagerbiami nuo policijos mirę juodaodžiai žmonės. Anot praėjusių metų tyrimo, vidutiniškai 1 iš 1,000 juodų vyrų JAV rizikuoja būti nušautas policijos.

Nigerietis Samsonas ir portugalė Clara, du iš protesto organizatorių. Samsonas gyvena Lietuvoje virš 7 metų ir dirba Socialinių mokslų kolegijoje, o Clara atvyko į Vilniaus universitetą kaip „Erasmus“ studentė. „Mano ženklas skirtas atkreipti dėmesį į policijos brutalumą JAV“, – sako Samsonas. „Lietuva policija elgiasi kitaip.“

Vilnietė Valdereza ėjo į Katedrą, kai pamatė eitynių dalyvius. „Nežinau, kodėl čia nėra mano amžiaus žmonių. Gal bijo koronos?“

„Black Lives Matter“ judėjimas JAV susibūrė 2013-aisiais po gatve ėjusio juodaodžio paauglio Trayvon Martin žmogžudystės ir jį nušovusio baltojo vyro išteisinimo. 2014-aisiais su judėjimu siejami protestai Fergusone dar nesulaukė rezonanso Lietuvoje – daugelis eitynių dalyvių tada dar nesidomėjo politika.

Eitynių dalyvius prie JAV ambasados pasitiko maža grupė anti-protestuotojų. Vyčio vėliavą laikanti lietuvių kalbos mokytoja iš Vilniaus Juventos gimnazijos atsinešė plakatą, eitynių dalyvius siedama su žydu milijonieriumi George’u Sorosu. Per gegužės 30-ąją, kelios dienos po Floyd mirties, Tviteryje užfiksuota 500,000 žinučių su Soros’o vardu. Dauguma jų teigė, kad milijonierius moka protestuotojams JAV. Jungtinių Valstijų anti-šmeižto lyga tokį požiūriu laiko antisemitizmu.

Dalyvius pasitikęs Kęstutis Juozapas Tamašauskas prie kaltinimų Soros’ui prijungė ir ANTIFA – pasaulinį anti-fašistinį judėjimą, kurį Donaldas Trumpas Tviteryje paskelbė teroristiniu. Kita vyro plakato pusė sakė „Ginsim Lietuvą ir D. Trampą“. Anot eitynių dalyvio 17-mečio Klaido, anti-protestuotojai įžeidinėjo George Floyd atminimą ir kalbėjo per mirusiajam skirtas 8 minutes tylos. Tad jis priėjo plakatą atimti:

Kęstutis teigia, kad Klaidas į jį smūgiavo kelis kartus ir pargriovė – Klaidas teigia, kad jis norėjo atimti plakatą, bet neliesti žmogaus. Šį susidūrimą nuflmavo vienas iš eitynių dalyvių. Vaizdo įraše matomas plakato atėmimas, bet smūgių neužfiksuota. Anot Klaido, nukritimas buvo suvaidintas, kad eitynių dalyviai būtų išprovokuoti.

Klaidas buvo išvežtas policijos ir po 6 valandų paleistas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ne asmens sumušimo, kaip teigė dalis su radikalia dešine siejamų tinklalapių ir feisbuko komentuotojų. Jie taip pat Klaidą vadino užsieniečiu, nors lietuvės ir karibiečio šeimoje Vilniuje užaugęs paauglys yra Lietuvos pilietis. Podkasto interviu paklaustas, ar anot jo, Klaidas yra lietuvis, Kęstutis Tamašauskas atsakė, kad jis „Lietuvos pilietis, bet ne lietuvis.“

Tradiciškai Lietuvos nacionalistai buvo labai kritiški JAV. Donaldui Trump’ui tapus prezidentu jų pažiūros apsivertė – dabar jų plakatai palaiko Trump’ą ir jį iškėlusią respublikonų partiją.

Kitą dieną susitikome atskiram interviu su Klaidu ir Marija, viena renginio organizatorių. Abu jie užaugę mišriose lietuviškose šeimose. Anglakalbė ir lietuviška kultūra jiems – lygiavertiškos.

„Užsiauginau ilgesnius plaukus – ir Vilniaus savanorių prospekte man jau sako: „Žiūrėk, n*****. Grįžk į Afriką.“ Susimušėm“, – prisimena Klaidas, iliustruodamas, kad rasizmas egzistuoja ir Lietuvoje. „Po eitynių bandysiu dar garsiau kalbėti apie tai, kad reikia priimti žmones tokius, kokie jie yra, nesvarbu, kokia kieno odos spalva.“

Marija savo ateitį sieja su muzikine karjera – ji studijavo muziką Los Andžele, kur matė policijos brutalumą prieš juodaodžius JAV piliečius. Šiandien ji naudoja savo „TikTok“ profilį kalbėti apie rasizmą ir kitus socialinius klausimus. Būtent ten ji pirmą kartą iškėlė idėją susiburti gatvėje.

Tolesniam domėjimuisi:

Vedėjas ir prodiuseris: Karolis Vyšniauskas
Garso režisierė: Kata Bitowt
Fotografai: Severina Venckutė (protesto fotografijos), Mindaugas Drigotas (Marijos ir Klaido fotografijos)
Fotoredaktorius: Artūras Morozovas
Kompozitorė: Vitalija Glovackytė (epizode skamba kūrinys „We Are For A While“)
Studijinis balsas įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje
Už pagalbą rengiant epizodą dėkojame: Karoliui Pilypui Liutkevičiui, Bertai Tilmantaitei, Martynai Šulskutei

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti kitus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“


Prisidėkite prie NYLA kūrimo: