NYLA Feature

Protesto balsas

Atsisiųsti

2019-ieji buvo protestų metai: nuo Honkongo iki Prancūzijos, nuo Čilės iki Sudano, žmonės išėjo į gatves reikalauti daugiau, reikalauti kitaip. Paskutinę metų dieną dalinamės „Nyla“ podkasto epizodu, kuriame siekėme pažinti Lietuvos protestų kultūrą – kokia ji yra ir kokia galėtų būti?

Epizodo autorė yra Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir dokumentinio kino režisierė ką tik baigusi žmogaus teisių studijas Science Po universitete Paryžiuje. Ji susitiko su mokytoja, tris savaites užėmusia ministeriją, su už feministinį protestą baudžiamajai bylai apskųsta dailininke ir pilietinį aktyvumą tyrusia profesore.

(norėdami išgirsti audiopasakojimą, paspauskite „Play“ mygtuką aukščiau)

Kai 2018-ųjų pabaigoje Švietimo ministerija ignoravo mokytojų reikalavimus pakelti atlyginimus ir pakeisti darbo sąlygas, mokytojai užėmė ministeriją ir ten gyveno tris savaites. Maistą jiems nešė palaikantys žmonės, o sunkiausiais momentais jie dainuodavo dainas. Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkiene buvo, kaip sako „karo korespondentė“ – rašė protesto naujienas feisbuke, bendravo su kitais žurnalistais.

Mokytojai su moksleiviais palaikė ryšį per socialinius tinklus. „Mums labai jūsų trūksta. Linkime, kad jūs laimėtumėte. Grįžkite kuo greičiau“, – kalėdiniame sveikinime Lilijai kalbėjo mokiniai.

Grįžusi į mokyklą Lilija susitiko su mokiniais valanda prieš prasidedant pamokoms – atėjo net tie, kurie dažnai pirmą pamoka pramiega. „Sakiau jiems: aš tai dariau tam, kad jeigu ateis laikas ginti ir manęs jau nebus, jūs žinotumėt, ką reikia daryti.“

Dailininkė ir poetė Vilma Fiokla Kiurė su bendramintėmis sudainavo Lietuvos himną vyriškos giminės žodžius pakeisdamos moteriškos. Nedidelis meninis performansas tautininkų sąjungos atstovams tapo pretekstu apskųsti ją teismui dėl himno „išniekinimo“.

„Dažnai protestuose matai tuos pačius žmones, dėl to kitiems atrodo, kad yra kažkokie „profesionalūs protestuotojai“. Bet tu negali neiti. Vyksta kova dėl moterų teisių, dėl LGBT teisių – tu negali neiti.“ – Vilma Fiokla Kiurė

Politologė Ainė Ramonaitė pastebi, kad augantį protestų skaičių Lietuvoje paradoksaliai galima sieti su augančiu pragyvenimo lygiu, bent jau daliai šaliais piliečių. Tyrimų metu ji sutikusi moterų, kurios nevažiuos prie Seimo, nes visą savo laiką skiria darbui ūkyje. Tuo tarpu turtingesnis Vilniaus jaunimas prisijungs prie protesto, nes turi tam laiko.

„Surengti protestą yra beprotiškas darbas. Turi jam aukoti visą savo laisvą laiką. O jei nuolat dirbi, nes turi išgyventi? Dar turi užsiimti sudėtinga organizacine veikla? Mažai žmonių, kurie gali be resursų tai daryti. Tai banali priežastis, bet reali“, – Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto profesorė

Epizodo autorė: Ieva Balsiūnaitė
Redaktorius ir montažo režisierius: Karolis Vyšniauskas
Fotografijų autorės: Severina Venckutė (Lilijos Bručkienės ir Vilmos Fioklos Kiurės fotografijos) ir Martyna Šulskutė (Ainės Ramonaitės fotografijos)
Fotoredaktorius: Artūras Morozovas
Muzikos kompozitorius: Martynas Gailius
Studijinio balso įrašai atlikti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierės Aistė Baltraitytė ir Kata Bitowt

Tolesniam domėjimuisi:

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“

 


Prisidėkite prie NYLA kūrimo: