NYLA Talks

Klimato krizė: kaip išsaugoti optimizmą?

Atsisiųsti

Dienų, kai temperatūra Lietuvoje aukštesnė nei 30 °C, per pastaruosius 50 metų išaugo apie 3 kartus. Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 15-a. Jeigu taip ir toliau, šio amžiaus pabaigoje žiemos vidutinė temperatūra Lietuvoje taps teigiama.

Tai nėra naujiena. Planeta šyla jau 34 metus, kiekvieni metai vis šiltesni už praeitus. Šiuo metu Žemės atmosferoje CO2 yra daugiau nei bet kada per 3 milijonus metų. Nuo 1990-ųjų iki 2016-ųjų iškirsta virš 1,300,000 km2 medžių.

Britų dienraštis „The Guardian“ pakvietė žurnalistus to nebevadinti „klimato kaita“ – siūlo vartoti „klimato krizė“. Tačiau politikai toliau prioretitizuoja ekonomikos augimą, o ne gamtos poreikius, arba jų nelaiko pirmaeiliais klausimais darbotvarkėje. Naujai išrinktas Lietuvos prezidentas, paklaustas, ką darys dėl klimato krizės, atsako, viso labo, kad jos „neneigs“. Tai palieka mažai vilčių sulaukti realių pokyčių.

Lengva tapti nihilistu, manančiu, kad žmonija anksčiau ar vėliau vis tiek susinaikins. Sunkiau rasti optimizmo ir svarstyti, ką galime padaryti, kad to išvengtume. Šiame „Nyla“ podkasto epizode pakvietėme profesionalus iš mokslo, politikos ir aktyvizmo laukų diskutuoti, kaip į klimato krizę turėtume reaguoti 2019-aisiais.

Dalyvauja, iš antros eilės kairėje: Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Justinas Kilpys, buvusi aplinkos ministro patarėja klimato kaitos klausimais Gintarė Krušnienė, Tarptautinio Šiaurės Paramos Fondo Osle atstovė Gabrielė Šabūnaitė, Vilniaus Licėjaus moksleivė, „Fridays for Future“ judėjimo Lietuvoje dalyvė Liucija Vaicenavičiūtė, diskusijos moderatorius „Nanook“ žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius

Klimatologas Justinas Kilpys pateikia statistiką apie klimato pokyčius Lietuvoje:

Per pastaruosius 50 metų:

Priklausomai nuo klimato kaitos scenarijaus (t.y. taršos mažinimo tempo) laukiami pokyčiai Lietuvoje iki 2100 m.:

„Mes (Lietuvos visuomenė) palaikome klimato šūkius, tol kol nereikia nieko keisti“, – sako p. Krušnienė. „Bandėme vystyti automobilio mokesčio idėją – ir buvo milžiniškas protestas. Nė vieno balso „už“ iš šalies. O juk turime beveik dvigubai taršesnius automobilius negu ES vidurkis ir negana to, jie degina smulkiąsias daleles kurios sėda mūsų plaučiuose ir dėl to gyvename trumpiau. Lietuva yra vienintelė šalis neturinti automobilio mokesčio. Vartotojai renkasi visiškai negalvodami apie taršą.“

Gabrielė Šabūnaitė taip pat yra „Nyla“ podkasto klausytojų „Patreon“ bendruomenės narė. Ji, kartu su kitais patron’ais inicijavo klimato diskusiją. „Be dialogo, tiek klimato kaitoje, tiek kitose srityse, toli nenueisime. Čia nereikia „mes ir jie“, reikia suremti pečius ir spręsti klausimus greitai.“

„Nyla“ garso režisierė Katažina Bitowt. Diskusija įrašyta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

„Klimato kaita nėra gamtinė problema, tai socioekonominė problema. Labiausiai kentės tos šeimos, kurios yra pažeidžiamos. Valstybėse, kuriose piliečiai yra turtingi, jie ir po audros stogą susitaisys, medžiui sudaužius automobilį – nusipirks naują. Bet piliečiai tose valstybėse, kurioms sunku tai padaryti – jiems tai bus gyvenimą keičiantys įvykiai.“ – Gintarė Krušnienė

Daugiausia teršiantys sektoriai Lietuvoje yra energetika (29.3 %), transportas (27.4 %) ir žemės ūkis (22.1 %). Norint sumažinti taršą Lietuvoje, anot Justinio Kilpio, reikėtų:

Liucija Vaicenavičiūtė – viena naujos kartos klimato aktyvisčių Lietuvoje, kuriuos burti pradėjo Švedijos moksleivė Greta Thumber, inicijavusi moksleivių streiką vardan klimato politikos pokyčių. Į „FridaysForFuture“ vadinamus protestus Vilniuje kol kas susirenka ženkliai mažiau žmonių nei kitose Europos sostinėse, didesnė dalis – užsieniečiai.

Epizodo vedėjas Karolis Pilypas Liutkevičius, redaktorius Karolis Vyšniauskas. Garso režisierė Katažina Bitowt, Muzikos autoriai Katažina Bitowt ir Martynas Gailius. Fotografijų autorė Severina Venckutė.

Epizode nuskamba NULA parduotuvės pranešimas. „Nyla“ podkastą palaiko klausytojai per „Patreon“ ir naujienlaiškių kūrimo platforma „MailerLite“.

Tolesniam domėjimuisi:

Ten Simple Ways to Act On Climat Change, by Diego Arguedas Ortiz, BBC

Pentagon Fears Confirmed: Climate Change Leads to More Wars and Refugees, by Jonathan Tirone, Bloomberg

Apie klimato kaitą, arba kam paspirtukininkams reikalingi automobiliai?, Aistė Pikšrytė, LRT

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame kultūrines ir socialines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus:


Prisidėkite prie NYLA kūrimo: