NYLA Update

Kaip reformuoti demokratiją

Atsisiųsti

Daugelis mūsų užaugo su įsitikinimu, kad vakarietiška demokratija, paremta laisvosios rinkos ekonomika, yra geriausia ir galutinė valdymo forma. Ir tik laiko klausimas, kada likęs pasaulis priims jos taisykles – kaip devyniasdešimtaisiais pranašavo Francis Fukuyama.

Tačiau prastėjanti ekonominė situacija – ypač tarp jaunų žmonių, nepavykusios demokratinės Arabų pavasario revoliucijos Vidurio Rytuose, nacionalistų ir populistų iškilimas JAV ir Europoje, Kinijos įtakos augimas, o taip pat – pavienių valstybių nesugebėjimas spręsti už jas didesnių klausimų kaip klimato kaita, apkarpė liberalios demokratijos šalininkų optimizmą.

Kaip reformuoti liberalią demokratiją, kad ji tarnautų visiems piliečiams, ne tik tiems, kuriems „pasisekė“ gimti tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir dar geros sveikatos? Intelektualų valdoma valstybė, universalios bazinės pajamas – idėjų netrūksta, tačiau kaip įvertinti jų potencialą?

To šiame epizode klausia Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė, kartu su NYLA kolegomis Karoliu Pilypu Liutkevičiumi ir Karoliu Vyšniausku. Epizodą papildo Eglės paimti interviu iš Toronto ISA konferencijos, kur tarptautinė politikos mokslininkų bendruomenė taip pat svarstė kai kuriuos iš šių klausimų.

Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu sudavė smūgį JAV įvaizdžiui kaip liberalios demokratijos etalonui pasaulyje, ir paskatino daugelį sąjungininkų persvarstyti savo pozicijas (Artūro Morozovo fotografija, Bruklinas, 2016-ieji, pora savaičių iki rinkimų)

Toronto ISA konferencijoje įrašytuose interviu kalba: John Mearsheimer, Čikagos universiteto profesorius, knygos „The Great Delusion: Liberal Dreams and International Realities“ autorius, Øystein Tunsjø, Norvegijos gynybos instituto vyr. mokslininkas, knygos „The Return of Bipolarity in World Politics. China, the United States, and Geostructural Realism“, Christopher A. Preble, Vašingtone įsikūrusio Cato instituto viceprezidentas gynybos ir užsienio politikos studijoms autorius, knygos „Peace, War, and Liberty: Understanding U.S. Foreign Policy“ autorius ir Bob Denemark, Delaware universiteto profesorius.

Nuo 1949-ųjų Kiniją valdo viena partija. Demokratiški rinkimai čia nevyksta, internetas ir opoziciniai balsai yra kontroliuojami. Tačiau ekonomiškai gyventojų situacija Kinijoje iš kartos į kartą gerėja, priešingai nei dalyje Vakarų demokratijos valstybių (Bertos Tilmantaitės fotografija, Beidaihe paplūdimys Kinijoje)

Šaltojo karo metu skirtingas pasaulėžiūras diktavo JAV ir Sovietų Sąjunga. Žlugus pastarajai, buvo manoma, kad tik laiko klausimas, kada buvusios sovietų bloko valstybės, įskaitant pačią Rusiją, taps demokratiškomis. Tačiau 1999 m. Vladimirui Putinui atėjus į valdžią, jis išliko šalies lyderiu lig šiol, opresuodamas opozicijos balsus. Dalies jų istorijas galite pažinti „Nanook“ multimedijų projekte „Kol dega raudona“

Update – NYLA podkasto pokalbiai apie politinius ir socialinius pokyčius pasaulyje. Juose dalyvauja Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė ir Nanook žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius (kairėje) ir Karolis Vyšniauskas.

Epizode paminėta:

How Democracies Die knyga, autoriai – Daniel Ziblatt and Steven Levitsky

HyperNormalisation, filmas, autorius Adam Curtis

How Democracy Ends, knyga, autorius David Runciman

Against Democracy, knyga, autorius Jason Brennan

Is Democracy Possible? knyga, autorius John Burnheim

***

Epizodo muzikos kompozitorius Martynas Gailius, garso režisierė Aistė Baltraitytė, iliustratorė Salvija Vaičikonytė. Už studiją dėkojame podkasto partneriams Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Epizode nuskamba HR konsultantų, podkastą palaikančių „Shibui Partners“ reklama.

***

Visi podkasto epizodai:

Skirkite 2% pajamų mokesčio Nanook žurnalistikai:

všį „Dokumedija“, įmonės kodas 303506867


Prisidėkite prie NYLA kūrimo: