NYLA Talks

Jonas Mekas

Atsisiųsti

Balandį Londone susitikome su Jonu Meku, galbūt garsiausiu Lietuvos menininku. Iš 10-ies namų kaimo greta Biržų jis pasiekė pačią Amerikos meno scenos širdį, bet niekada neišsižadėjo savęs. „Aš esu kaimietis“, – sako mums Jonas, beveik 70 metų gyvenantis Niujorke. „O lietuvių kalba man yra labai brangi.“

Nuo nacių okupacijos pabėgęs Mekas padėjo Andy Warholui ir Yoko Ono filmuoti pirmuosius filmus, bekompromisiškai populiarino avangardinį kiną ir, „po daugelio nervinių priepuolių“, išmoko svarbiausio – būti čia ir dabar. „Kaip kameros objektyvas. Jis fiksuoja tik tai, ką mato šią sekundę.“ Sulig šiais žodžiais Mekas išsitraukia kišeninę kamerą, kuria nufilmuoja ir mus.

Šiandien 95-erių Mekas Londone pristatė naujausią svo knygą – Conversations with Film-Makers, į kurią sudėjo pokalbius, spausdintus su kino kūrėjais kultiniame Niujorko žurnale Village Voice. Nuo Susan Sontag iki John’o Cassavetes, Meko spausdinimo mašinėlė nepraleido nė vieno, kuris tikėjo, kad kinas gali būti taisyklių nesuvaržyta meno forma.

Mūsų interviu buvo it Meko filmas – tyčia be aiškaus naratyvo, bet įtraukiantis atmosfera. Kalbėjome apie masinį filmavimo kamerų naudojimą, poeziją, Lietuvą, jo bičiulę Patti Smith ir šiandieninį kapitalizmą, kurio ateitimi Mekas netiki – bet tiki žmonija. Nes „atėjusi iš šviesos, ji nueis į šviesą.“

Prieš interviu išbėgome pasivaikščioti į Londono gatves. Mekas buvo neseniai atsigavęs po 11-os valandų laukimo Niujorko oro uoste – tiek vėlavo jo skrydis. „Tai ne bėda, kai yra knygų.“

Metro į interviu. Maiše – knygos, kurias Karoliui perdavė Meko skaitytojai Lietuvoje, laukdami parašų.

…misija įvykdyta.

1991 m. pirmą kartą išleista „I Had Nowhere to Go“ – Meko autobiografija, sudaryta iš jo dienoraščio, rašyto karo metais ir vėliau. Lietuviškai ji išleista kaip „Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai“.

Jonas Mekas toliau kasdien filmuoja videodienoraštį – tik jo Bolex kamerą pakeitė šiek tiek mažesnė.

1949 m. atvykęs į Niujorką Mekas buvo įpratęs atsidurti kitoje interviu pusėje. Jis pradėjo kino skiltį Village Voice žurnale, kurioje kalbino Andy Warholą, Susan Sontag ir kitus 60-ųjų ir 70-ųjų nepriklausomo kino autorius.

Negalintys nefiksuoti: Severina fotografuoja Meką, Mekas – Severiną, Karolis abu.

„Sapnavau, kad gatvėje sutikau šunį ir jis pradėjo su manimi kalbėtis apie galerijas“, – sakė Mekas susitikime su skaitytojais ir žiūrovais Londono kino teatre Peckhamplex užsidėjęs skaliko kaukę. Apsuptas filmuojančių telefonų, jis tarė monologą apie mažų galerijų erdvių svarbą.

Epizodo vedėjas ir prodiuseris Karolis Vyšniauskas, garso režisierė Kata Bitowt, fotografijų autorė Severina Venckutė, muzikos autorius Martynas Gailius. Jono Meko knygos tekstą pabaigoje skaito Anne Hallman iš Alaska Public Media.

Už galimybę susitikti su Jonu Meku dėkojame Lietuvos kultūros institutui, kurių kvietimu skridome į Londono knygų mugę (Jono Meko vizitas buvo mugės renginių, atkreipiančių dėmesį į Baltijos šalių autorių kūrybą, dalis), Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justei Kostikovaitei, nepriklausomo kino platinimo platformos MUBI atstovei Sanam Gharagolzou ir Serpentine Cinema galerijos atstovei Lucia Pietrousti.

Tolesniam domėjimuisi:

‘Yoko made two films for me’: at the cinema with John Lennon and Yoko Ono by Jonas Mekas, The Guardian

All Pockets Open by Calvin Tomkins, The New Yorker (Profile of Jonas Mekas from 1973)

Jonas Mekas Refuses to Fade by John Leland, The New York Times

 


Prisidėkite prie NYLA kūrimo: