NYLA Live

Vienas skirtingas Vilnius

Download

Miestas – tai nuolatinis dialogas tarp erdvių ir jas kuriančių žmonių. Kokius poreikius, būdami skirtingi, turime bendrame mieste? Kaip miesto erdvės tampa mums savos?

Vasario 26-ąją, prieš pat savivaldybių rinkimus, surengėme diskusiją apie miestą, prie kurios galėjo prisijungti kiekvienas ir kiekviena, Vilnių pasirinkę savo namais. Tai buvo gyvų „Nanook“ podkasto įrašų NYLA Live renginys. Dalinamės diskusijos garsiniu epizodu ir fotoistorija, tikimės, aktualia ir tiems, kurių miestas – ne Vilnius.

Susitikome Antakalnyje, „Miesto laboratorijoje“, bendruomenės erdvėje, tarp naują gyvenimą suradusių kėdžių ir augalų

„Jeigu noriu patekti į muziejų ar galeriją, vaiko vežimėlį tenka nešioti laiptais“, – sako Emilija, savo kaip jaunos mamos patirtis rašanti feisbuko puslapyje „Planas B“. Ji suskaičiavo, kad iš 60 aplankytų parodų, galerijų ar muziejų, tik trečdalis buvo pritaikytos mamoms.

Klaipėdoje užaugęs, Vilniuje gyvenantis parolimpinis čempionas Mindaugas Suchovėjus Vilnių laiko tolerantišku miestu – bet būdamas neregiu, jis turi susikurti savą judėjimo strategiją. „Naujos parduotuvės pagal reikalavimus turi padaryti vedimo takelius. Atstovai iš aklųjų sąjungos mane buvo pakvietę pasibandyti, kaip jie atrodo. Tai eini tuo vedimo takeliu ir, baaam, stulpas!“

Su Naujininkų vaikais ir jaunuoliais dirbantis Kasparas Laureckis („Vilnius Social Club“) primena, kad Vilnius – viena saugiausių sostinių Europoje. O rajonas, kuriame įvyksta daugiausia nusikaltimų, yra tas, kuris laikomas saugiausiu: centras

Vilniaus universiteto sociologė Dalia Čiupailaitė pastebi, kad nors Vilnius plečiasi, viešųjų erdvių nedaugėja – miesto gyvybė daugiausia vis dar sukoncentruota centre, kurio atnaujinamos erdvės tampa „fėjiškai“ tvarkingos.

„Erdvė miesto centre yra labai politizuota“, – sako skulptorius Andrius Labašauskas, kurio Lukiškių projektas-laimėtojas „Laisvės kalvelė“ vis dar nėra įgyvendintas. Kalvelės pergalė sukėlė didelį pasipriešinimą tarp vilniečių, teigiančių, kad centrinėje miesto aikštėje turi stovėti paminklas Vyčiui.

Skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka pasirinko kitą kelią – savo skulptūras pastatė Viršuliškėse. „Jie paprasti eiliniai žmonės, kurie sutiko papozuoti. Dabar yra trys: Sima, Jurgis ir Eduardas. Ir bus dar Linas ir Rūta.“ Pamatykite.

Skeiterė ir iliustratorė Akvilė Magicdust: „Mes su kitais riedlentininkais esame sukūrę savo objektų iš cemento, kur galima važinėti, kurie nėra pastatyti savivaldybės, bet mums labiausiai tinkami. Savivaldybės statyti parkai nebūtinai yra geriausi.“

Skeiteris Saulius Baradinskas: „Kodėl pradėjau važinėti? Nes mokykloje patirdavau patyčias, tėvai skyrėsi ir dirbo darbus, nesutardavau su broliu ir sese. O būdamas gatvėje aš jausdavausi laisvas.“

Dalyvės Aušrinės iliustracija-refleksija. Pamatykite ją iš arčiau.

Epizodo redaktoriai Karolis Vyšniauskas ir Kata Bitowt, prodiuserė Martyna Šulskutė, konsultavo Berta Tilmantaitė, Artūras Morozovas ir Karolis Pilypas Liutkevičius. Garso režisierė Kata Bitowt, fotografijų autoriai Mindaugas Drigotas ir Severina Venckutė, muzikos autorius Martynas Gailius, iliustracijos autorė Ūla Rugevičiūtė Rugytė. Už erdvę dėkojame Miesto laboratorijai. Už studiją dėkojame Martyno Mažvydo bibliotekai ir jų garso režisierei Aistei Baltraitytei. Už pagalbą rengiant epizodą dėkojame Beatričei Bankauskaitei, už garso sistemą dėkojame Kirtimų kultūros centrui ir „Kala Soundsystem“.

NYLA Live diskusijos yra  bendruomenių žurnalistikos projekto Finding Common Ground dalis ir yra iš dalies finansuojamos The Robert Bosch Foundation.

Tolesniam domėjimuisi:

Vilnius – žaidimų aikštelė su kliūtimis, Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, Pterodaktilis

Vilniaus skirtys: gentrifikacija ir saugumas stoties rajone, Mažvydas Karalius, Sociali Sociologija


Support us: