NYLA Talks

Nematoma Lietuvos diplomatija

Download

Lietuva yra tapusi saugiais namais prieglobsčio prašytojams iš geografiškai artimų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Čečėnijos. Kaip atrodo jų gyvenimai Lietuvoje? Ar režimo kritikai automatiškai gerbia žmogaus teises ir demokratiją? Kaip priimamas sprendimas palikti šalį? Ar turime teisę prašyti žmonių, kad jie liktų kovoti savo šalyje už demokratiją, kai patys joje jau gyvename?

Šiandienos „Nyla“ epizode – pokalbis apie nedaug matomą Lietuvos diplomatiją siekiant padėti žmonėms, gimusiems ne demokratinėse valstybėse. Mūsų pašnekovas yra Vytis Jurkonis, „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, pernai apdovanotas Lietuvos diplomatijos žvaigžde.

(norėdami išgirsti pokalbį, paspauskite „Play“ mygtuką aukščiau)

Interviu autorius Artūras Morozovas kelis metus dokumentavo čečėnų bendruomenę Lietuvoje. Pirmą kartą dalinamės šiomis fotografijomis. Šioje nuotraukoje – per kankinimus regėjimą praradęs čečėnas, padedamas kito kankinimus patyrusio tautiečio, liečia Ičkerijos čečėnų respublikos herbą iškaltą akmenyje Čečėnijos aikštėje Kaune.

Čečėnija, dabar esanti Rusijos Federacijos sudėtyje, yra valdoma Kremliaus išlaikomo Ramzano Kadyrovo (viduryje) režimo. Ilgainiui ji tapo viena tamsiausių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų vietų. Užsienio šalių žurnalistų, žmogaus teisių stebėtojų darbas regione kontroliuojamas ir yra sunkiai įmanomas.

Čečėnijoje persekiojami, grobiami ir kankinami yra ne tik kritikuojantys Kadyrovo ar Kremliaus valdymą. 2017-ųjų kovą Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ pranešė, kad per koordinuotą kampaniją Čečėnijoje buvo sulaikyta virš šimto vyrų, trys iš jų buvo nužudyti. Anot laikraščio, vietos valdžia ragino žmones žudyti homoseksualius savo šeimos narius. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių dviems persekiojimus patyrusiems homoseksualiems vyrams suteikusi prieglobstį.

Lietuvoje čečėnų bendruomenė yra labai nedidelė. Iki 2008-ųjų laisviau prieglobstį Lietuvoje gavo Kadyrovo ir Kremliaus režimo oponentai, kovotojai ir nuo kankinimų nukentėję asmenys. Vėliau priegblostis buvo beveik nesuteikiamas. Dalis čečėnų pasitraukė į Pietų Europos šalis, kur gyvuoja didesnės tėvynainių bendruomenės. Kalbinti čečėnai pasakojo patiriantys tiek Kremliaus, tiek Kadyrovo režimo persekiojimus ir Lietuvoje.

Avis, paskersta Kurban Bairan – tradicinei visame pasaulyje musulmonų švenčiamai avių aukojimo šventei. Čečėnų bendruomenės Lietuvoje dokumentacija.

Vytis Jurkonis, „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas ir Vilniaus universiteto TSPMI lektorius. Pernai jam įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“, aukščiausias diplomato įvertinimas šalyje. Teikdamas apdovanojimą ministras Linas Linkevičius dėkojo už asmeninį Vyčio Jurkonio indėlį ginant žmogaus teises ir teikiant pagalbą tiems, kurie dėl persekiojimo savo šalyje yra priversti ieškoti saugaus prieglobsčio užsienyje.

„Demokratija yra vienas svarbiausių dalykų mūsų valstybėje. Kartais mes suvokiame tai kaip savaime duotą dalyką. Ir aš manau, kad tai yra milžiniška klaida. Gyvendami šalia tokių valstybių kaip Baltarusija ar Rusija, mes turėtume aiškiai suvokti, kad už tai reikia kovoti kiekvieną dieną“ – Vytis Jurkonis

Interviu autorius žurnalistas Artūras Morozovas (dešinėje) politinių pabėgėlių tema domisi nuo 2006-ųjų metų ir tęsia tai lig šiol

Epizodo interviu autorius: Artūras Morozovas
Redaktorius: Karolis Vyšniauskas
Fotografas: Artūras Morozovas
Muzikos kompozitorius: Martynas Gailius
Studijinio balso įrašas atliktas Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Aistė Baltraitytė
Epizodo partneriai: Diversity Development Group

Tolesniam domėjimuisi:

„Nanook“ dokumentinis projektas „Kol dega raudona“ apie šiuolaikinę politinių pabėgėlių iš Rusijos bendruomenę Lietuvoje, 2018
Ukrainos kino režisieriaus Olego Sentsovo, apkaltinto ir nuteisto dėl „terorizmo aktų planavimo“ kalba Rusijos teisme, 2015
Lietuvos pagalba gėjams iš Čečėnijos sulaukė tarptautinio dėmesio
 – 15min, 2017
Tajikistan regime targeting families of political activists – Mikhail Bushuev, DW, 2019
Russian officials tried to frame Ivan Golunov. Instead they made him a hero – 
Alexey Kovalev, The Guardian, 2019
‘The Worst Is Not Knowing’: In Chechnya, An Endless, Agonizing Wait For The Missing Akhmed Sultanov ir Claire Bigg, Radio Free Europe, 2015
‘We can find you anywhere’: the Chechen death squads stalking Europe – 
Shaun Walker, The Guardian, 2019

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“

Šis epizodas parengtas panaudojant Europos Sąjungos paramą, vykdant projektą „Snapshots From The Borders“. Jo turinys neatspindi Europos Sąjungos pozicijos, už turinį atsako Nanook komanda.


Support us: