NYLA Feature

Mano gimdymas kaip ne mano

Download

„Mano dukra gimė Spalio 31-ąją. Jos gimimas yra mano Helovino istorija,“ – dabar jau be nerimo kalba Celina, Vilniuje gyvenanti filipinietė. Šiame „Nyla“ podkasto epizode devynios moterys dalijasi liudijimais apie gimdymą Lietuvos ligoninėse, kur patyrė nuo elementarios nepagarbos iki psichologinių ir fizinių traumų.

Nors medikų bendruomenėje vis labiau sutariama, kad moteris turėtų būti lygiavertė gimdymo proceso dalyvė, pašnekovių liudijimuose atsikartoja panaši mintis – jog jų kūnai gimdymo metu joms nebepriklausė.

Gydytojai akcentuoja, kad 80% gimdymų Lietuvoje praeina gerai, gimdyvių mirtingumas – ypač mažas. Jie taip pat primena, kad akušerių atlyginimai yra „nusikalstamai maži“. Tačiau taip pat sutinka, jog patirtys gimdymo namuose lieka visam gyvenimui, dėl to būtina siekti, kad jos nebūtų traumuojančios.

Žurnalistės Daivos Repečkaitės tyrime kviečiame atkreipti dėmesį į emocinę gimdymo priežiūros pusę ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti. Kiekvienas esame gimę – tačiau kalbėti apie šį procesą ir moters pojūčius jo metu vis dar yra tabu. Pabandykime jį pralaužti.

(norėdami išgirsti tyrimą paspauskite „Play“ mygtuką aukščiau)

Praėjo laikai, kai gimdymo skyriai panašėjo į karantiną – tėčiai laukdavo, kol naujagimius galės pamatyti pro langą, o gimdyvės ir kūdikiai buvo izoliuojami. Tačiau Lietuvoje gimdymas vis dar labai medikalizuotas, laikomas chirurgine operacija, o ne natūraliu procesu. Iš tokio paveldo gimsta įtampa tarp personalo, siekiančio mediciniškai suvaldyti bet kokią riziką, ir šiuolaikinių gimdyvių, žinančių, kad turi teisę būti įgalintos vaiko gimimo procese.

Šiandien Celinos dukrai dveji. Moteris atvyko į Vilniaus gimdymo įstaigą jau prasidėjus sarėmiams, bet personalas pirmiausia klausė, ar ji galės už paslaugas susimokėti. Gimdymo metu jos vyras turėjo išeiti iš palatos, nes jo paprašė iš karto atsiskaityti. „Ar negalite to padaryti vėliau?“ – klausiau. „Ne, reikia dabar.“

Logininėje įstatant kateterį, Celina jautė stiprų skausmą ir verkė. Gydytojai tai kėlė nuostabą: „Aš juk nieko tau nedarau.“ — „Bet jūs nejaučiate to, ką jaučiu aš“, – atsakė Celina. Gydytoja tuo metu referavo į gimdyvės svorį, kad jai „neturėtų skaudėti“ ir vėliau pavadino ją „labai įdomia moterimi.“ Celina, kaip ir dalis kitų pašnekovių, pastebėjo, kad konfliktai su gydytojais ir akušeriais sumažino natūralų vaiko gimimo džiaugsmą.

Erika, po gimdymo auginanti dukrą su negalia: „Mane susiuvo, pastatė – ir eik. „Mums susitvarkyti reikia, – taip pasakė, – laukia kita.“ Netgi į gimdymą aš turėjau nulipti pati laiptais. „Dar ne tokios nueina,“ sako.“

Erika pastebi didelį komunikacijos barjerą tarp gimdyvės ir medicininio personalo. „Man paprašius vandens, iš pradžių uždraudė. Tada vyras pasakė, kad gimdymo metu visame pasaulyje rekomenduojama gerti vandenį. Gydytojai tuomet pasakė, kad gerai – „Jeigu nori, tai gerk.“ Bet juk aš ne degtinės paprašiau, o vandens.“

Vilnietė Saulė abu vaikus pagimdė po cezario pjūvio. Ji mano, kad antrą kartą šios operacijos nereikėjo. Lietuvoje po cezario pjūvio gimsta kas penktas vaikas. Gimdymas cezario pjūviu daliai moterų turi skaudžias psichologines pasekmes. „Įsijungia toks moteriškas nepilnavertiškumas – visos tai pagimdo, o tu tai negali. Iki galo nepadarei to, ką turėjai.“

Vilnietė Viltė (vardas pakeistas) teigia, jog gimdymo metu gydytojai trukdė jai pasirinkti gimdymo pozą, nepaisė jos noro gimdyti natūraliai, su kuo mažiau medicininių intervencijų. „Susidūriau su dideliu dideliu spaudimu gultis į ligoninę ir daryti kaip liepta, nors mes turime pilną teisę atsisakyti. Spaudimas, manau, kyla iš to, kad medikai prisiima labai didelę atsakomybę. Jie jaučiasi atsakingi už gimdymą. Tuo tarpu gimdyvės ne visos pačios jaučiasi atsakingos. Kitos džiaugiasi tokia medikų prisiimama role, kad štai, mane gelbėja. Bet gelbėti nereikia. Gimdymas yra natūrali moters būsena.“

Lygindama trauminį antrąjį gimdymą su gerai pavykusiu pirmuoju, Viltė mato skirtumų – antrą kartą ji išgyveno daug mažesnį džiaugsmą. Jai prireikė kelių mėnesių sugrįžti į įprastą psichologinę būseną. „Visi kartojo – svarbu, kad vaikelis sveikas. Bet man buvo svarbu ir tai, kad patyriau šį juodą emocijų lauką.“

Visos liudininkės gimdė viešosiose Lietuvos ligoninėse, bet kuriose – neįvardijome. Tikslas nėra apkaltinti konkrečias įstaigas ar propaguoti privačias ligonines, kurių paslaugas gali nusipirkti tik nedidelė dalis gimdyvių. Tyrimu siekėme diagnozuoti sistemos bėdas ir ieškoti būdų, kad sveikatos sistema veiktų geriau.

Akušerės dirba ypač svarbų darbą – gimdymo metu, jos atsakingos už dvi gyvybes: motinos ir kūdikio. Tačiau jų atlyginimai yra tik apie 500-600 eurų „į rankas“. Tai yra mažiau už vidutinį atlyginimą Lietuvoje – apie 800 eur.

Ligoninių fotografijos atliktos Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriuje ir klinikoje „Krikščioniškieji gimdymo namai“

Sveikatos ministerijos atpklausos duomenimis, 62% Lietuvoje gimdžiusių moterų teigiamai vertino naujagimio priežiūrą, bet tik 53% manė, kad jos pačios buvo prižiūrėtos tinkamai ir tik 56% jautėsi saugios.

Tokiose valstybėse kaip Lenkija, Šveicarija ar JAV net trečdalis kūdikių gimsta po cezario pjūvio, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija siekia šį skaičių sumažinti. Suomijoje, Islandijoje ir Norvegijoje cezario pūvių procentas tarp gimdančių moterų siekia tik 15%. 

Lietuvoje 2017 metais gimdė beveik 27 tūkst. moterų. Lyginant su 2016 metais, gimdžiusių moterų sumažėjo 1,5 tūkst. – daugiau nei penkiais procentais. Gimdymų padaugėjo tik Vilniaus ir Kauno stacionaruose. 

2017 m. Lietuvoje gimė 13163 (48,3 proc.) mergaičių, ir 14065 (51,7 proc.) berniukų

Inciatyva „Informuotas pasirinkimas“, siekianti informuoti moteris apie jų teises gimdymo metu, savo tinklalapyje atliko gimdžiusių moterų apklausą. Joje dalyvavo 2473 mamos. 1/7 teigė patyrusi patyčias gimdymo metu, 1/9 – gąsdinimą, 1/16 – prievartą.

„Nė vienoj kitoj srity kiekvienas nesėkmės atvejis nėra taip giliai nagrinėjamas profesionalų ir taip plačiai aptariamas visuomenės. Visuomenė iš kiekvieno nėštumo tikisi tik sėkmingos pabaigos,“ – Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė

„Kiekviena moteris turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos standartą – tai reiškia ir teisę į pagarbią sveikatos apsaugą,“ – Pasaulio sveikatos organizacija

Vis populiarėjantis natūralus gimdymas kelia konfliktą tarp gydytojų ir gimdyvių

2017 metais Lietuvoje gimė 103 negyvi naujagimiai, tai sudarė 3,8 atvejo iš tūkstančio gimimų. 85 iš šių naujagimių žuvo iki atvykstant į gimdymo stacionarą. Atvykus į gimdymo stacionarą iki gimdymo pradžios žuvo 8, gimdymo metu – 10 visų negyvų gimusių naujagimių. Higienos instituto duomenys.

„Yra situacijų, kada medikai nebesupranta šeimų. Yra situacijų, kai vaikui gresia tam tikri dalykai, ir mes pratę, kad mūsų balsą išgirstų,“ – prisimindamas įvairius sudėtingus gydytojų ir šeimų bendravimo atvejus sako Virgilijus Rudzinskas, „Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų“ vadovas

Psichologė Agnė Matulaitė vedė seminarus akušeriams-ginekologams. Juose ji naudoja empatijos pratimą – paprašo gydytojų įsijausti į gimdyvių patirtis. Tai padeda geriau suprasti kitą.

Anot Agnės Matulaitės, gimdymo trauma perauga į kitas gyvenimo sritis – santykius su vyru, problematišką savo kaip mamos suvokimą. Dirbant su trauma, pagerėjimas ateina. „Bet tai nėra trumpas ir lengvas kelias.“

Tyrimo autorė ir redaktorė: Daiva Repečkaitė
Redaktorės asistentas, montažo režisierius: Karolis Vyšniauskas
Fotografė: Severina Venckutė
Papildomų fotografijų autoriai: Martyna Šulskutė, Mindaugas Drigotas
Fotoredaktorius: Artūras Morozovas
Muzikos kompozitoriai: Katažina Bitowt, Martynas Gailius
Epizodo studijiniai įrašai atlikti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje
Epizode cituoti įrašai: Šiaulių policija papasakojo, kaip vyko į ligoninę dėl moters, kuri atsisakė gimdyti, Lrytas TV, 10 Things Your Labor Nurse Wants You to Know
Tyrimą finansavo Baltijos šalių tiriamosios žurnalistikos fondo Re:Baltica programa Fund for Others.

Tolesniam domėjimuisi:

Atsakymas į tyrimą: Mes ne mažuma by Ugnė Gudžinskaitė ir Miglė Mekšrūnaitė, Mašinos dinozaurai

Violent Treatment During Childbirth: Croatian Women Speak Out, by Anja Vladisavljevic, BalkanInsight

How Italian women are organising against ‘obstetric violence’, by Alessandra Cicali, openDemocracy

The Scary Truth About Childbirth, by Kiera Butler, Mother Jones

Akušerės atvirai pasakė, kodėl jų meilė gimdyvėms tokia skurdi, Greta Ališauskaitė, Lrytas.lt

Perinatologijos praktikos vadovas, sudarytojai Rūta Nadišauskienė, Gražina Drąsutienė ir Mindaugas Kliučinskas. LSMU Mokomoji knyga

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir prisijungti prie klausytojų bendruomenės:

 


Support us: