NYLA Talks

Kęstas Kirtiklis. Universitetas kaip rezistencija

Download

„Mažiausiai sutinku su požiūriu, kad universitetas turi ruošti profesijai. Kad jis turi ruošti darbo rinkai. Gerokai svarbiau, kad universitetas „įkultūrintų“. Supažindintų su civilizacija“, – sako Kęstas Kirtiklis, filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas.

Šiame „Nyla“ podkasto epizode siekiame suvokti universiteto rolę šiandien. Mokslininkai patys save vadina „paskutiniu prioritetu“, studentams tapo įprasta į pirmą vietą statyti darbą, o ne studijas. Pagal diplomuotų žmonių skaičių Lietuva yra viena labiausiai išsilavinusių visuomenių Europos Sąjungoje – bet kokia šių diplomų vertė?

Kita vertus, kai Vilniaus universitetas renka naują rektorių, anot Kirtiklio, „gali atrodyti, kad renkamas naujas popiežius“. Universiteto kultūrinis svoris visuomenėje vis dar išlikęs.

„Ar mokslininko karjera yra gera karjera?“, – „Nyla“ redaktorius ir buvęs Kirtiklio studentas Karolis Vyšniauskas klausia jo. „Ne“, – atsako. „Bet ją pasirinkęs, tu gali skaityti knygas.“ Galbūt tai yra universiteto rolė šiandien – būti viena retų vietų, kur žinių auginimas yra skatinamas, o ne laikomas neproduktyvia veikla?

Kviečiame išgirsti interviu su Kęstu Kirtikliu ir pasidalinti juo su tais, kas irgi sau kelia šiuos klausimus.

(norėdami išgirsti pokalbį, paspauskite „Play“ mygtuką aukščiau)

Virš 10 metų universitetuose dirbantis Kęstas Kirtikis kalba apie aukštojo mokslo „užsivadybinimo“ riziką. Anot jo, verslo organizacijoms valdyti tinkami modeliai negali būti tiesiai perkeliami į universitetų valdymą.

Paradoksas: „Mes turime požiūrį, kad jeigu nestoji į universitetą, tau trūksta kelių balkių. Egzistuoja baisus socialinis spaudimas studijuoti“, – sako Kirtiklis. „Bet tuo pat metu manome, kad Lietuvoje aukštasis mokslas yra labai prastas.“

„Diplomas pas mus yra pervertintas. Pažįstu labai daug žmonių, kurie baigė humanitarinių, socialinių mokslų magistrantūras, o paskui metė darbus pagal specialybę, pradėjo dirbti kirpėjais, treneriais… Ir jie yra laimingi žmonės. O juk tai „neprestižinės“ specialybės! Bet žmogus jautė socialinį spaudimą kankintis universitete. Ar tai LDK bajoriškumas, kad būtinai turi baigti universitetą?“

„Ką mes darom universitete, tai sakom: žiūrėkit, pasaulis yra labai sudėtingas. Siekiame suvokti pasaulio sudėtingumą.“

Vienas kertinių Kirtiklio dėstymo principų – atrasti ryšį su studentais ir mokytis kartu. „Kūrybinis procesas universitete yra kaip šokis. Reikia dviejų.“

Epizodo autorius: Karolis Vyšniauskas
Fotografė: Severina Venckutė
Fotoredaktorius: Artūras Morozovas
Muzikos kompozitorius: Martynas Gailius
Interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Kata Bitowt
Už pagalbą rengiant epizodą dėkojame Karoliui Pilypui Liutkevičiui

Tolesniam domėjimuisi:

Epizodą pristato Tsunami, „Shibui Partners“ suburta ekspertų komanda organizacijų augimui ir įsitikinimų keitimui. Kęstas Kirtiklis yra vienas iš devynių Tsunami lektorių. Daugiau informacijos:

 

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“


Support us: