NYLA Feature

Juodojo paukščio žinia: romų genocidas Lietuvoje

Download

Romų bendruomenė Lietuvoje visada kūrė savą kultūrą su savomis taisyklėmis – ir dėl to likusios visuomenės buvo matoma kaip grėsmė.

Karo metais tai peraugo į masinį Lietuvos romų naikinimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, romai, kaip ir žydai, homoseksualai ir kitos „arijų rasei“ netikusios visuomenės grupės buvo vežami į koncentracijos stovyklas, o jų turtas atimtas.

„Juodasis paukšti, paimk mano laišką. Pranešk kitiems romams, kad esame įkalinti“, – skamba viena iš Aušvico koncentracijos lagerio dainų.

1944-ųjų rugpjūčio 2-ąją, „paskutinio sprendimo“ dieną Aušvice nužudyti 2,897 romų vyrai, moterys ir vaikai. Daugelis Europos valstybių šią dieną mini kaip romų genocido atminties dieną.

2019-ųjų birželio 27-ąją, po ilgai besitęsusio Lietuvos romų bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų spaudimo, Seimas galiausiai taip pat pripažino rugpjūčio 2-ąją romų genocido atminties diena Lietuvoje.

Iš viso nacių okupacijos metu Lietuvoje nužudyta apie 500 romų. O visoje Europoje – iki 500,000.

Apie Lietuvos romų genocidą beveik nerašo istorijos vadovėliai. Apie jį turime sužinoti patys. Šis dviejų dalių pasakojimas, kuriame kalbės genocidą išgyvenusi romė Sonia, mokslininkės ir su genocido praeities šešėliais kovojanti šiandienos Lietuvos romė Rasma (jos istorija bus antroje dalyje), yra „Nyla“ podkasto būdas perduoti žinią klausytojams.

Antropologė Aušra Simoniukštytė rinko Lietuvos romų žodinius liudijimus apie genocidą: „Nesutikau nė vienos šeimos, kurioje kas nors nebūtų nukentėjęs. Arba žuvęs, arba išvežtas į koncentracijos stovyklas ir negrįžęs. Bet romai apie tai kalba nenoriai, ypatingu būdu. Jiems jų patirta kančia iki šiol atrodo beprasmė ir dėl to sunkiai pakeliama. Jai prasmę turi suteikti Lietuvos visuomenė.“

Lietuvos romų liudijimuoe tarpukaris prisimenamas kaip geriausias laikotarpis. Nuotraukoje – Skaudvilės, Tytuvėnų, Kelmės apylinkių romai-arklių mainytojai, vyksta į Šiaulių turgų. Vyrams prekiaujant arkliais, moterys turguose dažnai burdavo kortomis. (1937 m.) Fotografas Vincas Vaitekūnas. Fotografija saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Sonia (Zofija) Beresnevičiūtė Likenvaldo (Vokietija) patikrinimo-filtracijos punkte po Sąjungininkų išlaisvinimo 1945 m. Ji – viena iš genocidą išgyvenusiųjų romių. Sonia yra pagrindinė mūsų pasakojimo herojė. Į Pavieniškių koncentracijos stovyklą su šeima ji pateko 1943 m. Vėliau išvežta į Prancūzijos ir Vokietijos stovyklas. Koncentracijos stovyklose buvo sušaudyta Sonios močiutė Anastazija, senelis Juozas, tėvai Petras ir Kristina, brolis Aleksas. Grįžusi iš įkalinimų, Sonia gyveno Panevėžyje. Fotografija iš Zofijos Beresnevičiūtės šeimos archyvo.

Kairėje: Romas Karolis Aleksandravičius iš Žagarės, apie 1919-1920 m. Romų protestantų bendruomenė Žagarėje gyvena iki dabar. Fotografija iš Almos Kančelskienės archyvo. Dešinėje – jauna būrėja romė su kortomis XX a. 3-4 dešimtmetyje. Fotografas Jonas Buračas. Fotografija saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Panevėžietė Vida Beinortienė Lietuvos romų istorija domisi nuo nepriklausomybės atgavimo. Ji yra pirmojo lietuviško romų kalbos vadovėlio autorė. Nuotraukoje ji veda po savo sudarytą Panevėžio romų geneologinį medį ir genocido netektis jame.

Zofija Sinkevičienė (mažoje nuotraukoje) buvo pirmoji Panevėžio romė, Vidai Beinortienei papasakojusi apie koncentracijos stovyklos patirtis. Vėliau jos ir kitų romų pasakojimai buvo sudėti į knygą „Panevėžio romų kančių keliai 1941–1945“, išdalintą Lietuvos bibliotekoms. Tai yra unikalus Lietuvos romų istorijos dokumentas.

Norėdami išsiaiškinti, kas mokykloje kalbama apie romų genocidą, tikrinome moksleivių istorijos vadovėlius, rašančius apie II pasaulinį karą. Iš 11 vadovėlių skirtingoms klasėms, penkiuose romų naikinimas nebuvo paminėtas, šešiuose paminėtas vienu žodžiu (visuose buvo naudojamas žodis „čigonas“). Išsamesnio konteksto apie romų bendruomenės padėtį tuometinėje Lietuvoje ar Europoje nebuvo nė viename vadovėlyje.

Vienas retų vadovėlių, kuriame suteikiamas platesnis kontekstas apie nacių vykdytus naikinimus

Faktai apie romų genocidą Lietuvoje (paremta genocid.lt informacija):

Savo išvaizda išsiskyrę iš minios romai traukė tarpukario fotografų žvilgsnius. 1926 m. birželio 26 d. su sutiktais romais nusifotografavo ir Lietuvos kariuomenės kariškiai, Aukštųjų karo technikos kursų kursantai. Fotografija saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Romų taboras prie Rėkyvos (Šiaulių apskritis). Nuotraukoje užfiksuotos trys siuvančios moterys. Už jų nugarų sukrautos didelės romiškos pagalvės. Dabar Panevėžyje gyvenanti Grafinė Jablonskaitė Čelkienė pasakoja, kaip jos mama Pravieniškių lageryje paslėpusi pagalvėje išgelbėjo vaiką – Steponą Arlavičių. Fotografas Peliksas Bugailiškis. Saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Romų bendruomenėje, kaip ir plačiojoje Lietuvos visuomenėje, vyraujanti religija yra krikščionybė. Tai tik vienas nedaugelio panašumų tarp etninių romų ir etninių lietuvių, nors dažnai šios bendruomenės norimos nupiešti kaip fundamentaliai skirtingos

Keturi nedideli Atminimo akmenys Panevėžyje – vienintelis viešas miesto ženklas apie romų įkalinimą ir naikinimą

Podkasto epizodo redaktorė, vedėja ir scenarijaus autorė: Martyna Šulskutė
Redaktorės pavaduotojas, teksto autorius: Karolis Vyšniauskas
Garso režisierė, garso įrašų autorė, montažo režisierė: Katažina Bitowt
Epizode panaudota Vengrų romų grupės „Ando Drom“ ir Viktoro Urbaičio muzika
Už iniciatyvą sukurti pasakojimą ir visapusišką pagalbą dėkojame Agnieszkai Avin
Už redakcinę pagalbą dėkojame Bertai Tilmantaitei
Epizode skambantis interviu su Sonia Beresnevičiūte saugumas JAV Holokausto memorialiniame muziejuje, interviu atliko Saulius Beržinis
Epizodą iš dalies finansavo Lietuvos Tautinių mažumų departamentas.
Epizodo studijiniai įrašai atlikti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Dabarties fotografijų autoriai: Beatričė Bankauskaitė ir Rūta Meilutytė.
Fotoredaktorius: Artūras Morozovas

Čia publikuotas ir kitas istorines tarpukario romų kasdienybės fotografijas galite pamatyti kilnojamoje parodoje „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944).“ Parodą parengė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai Ramunė Driaučiūnaitė ir Arūnas Bubnys. Paroda skirta nacių okupacijos laikotarpiu nukentėjusių Lietuvos romų bendruomenės narių atminimui.

 

Tolesniam domėjimuisi:

Romų genocido užmaršties režimas Lietuvoje, Jūratė Juškaitė, ManoTeisės.lt

Filmai pasakojantys apie romų genocidą Europoje:

Tony Gatlif, Latcho drom (1993)
Tony Gatlif, Korkoro (2009)
Aaron Yeger, A people uncounted (2011)

 

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“


Support us: