NYLA Exclusive

Gyventi, kad nesigailėtum. Tomas Venclova

Download

„Pastaruoju metu apie mirtį galvoju daug. Bet be ypatingos baimės. Apie tai galvoti be baimės yra didelė laimė“, – „Nyla“ podkastui sako Tomas Venclova, literatūros profesorius, poetas ir disidentas, kurio biografija įkūnija praėjusio amžiaus Lietuvos ir Europos istoriją.

Pasiryžęs palikti iš pažiūros privilegijuotą gyvenimą Sovietų sąjungoje, nes „nenorėjo gyventi melagingoje visuomenėje“ ir tris dešimtmečius dėstęs Yale’io (JAV) universitete, šiemet jis grįžo į savo kruopščiai aprašytą miestą – Vilnių. Būdamas 82-ejų Venclova dirba toliau ir ką tik išleido antrąjį Lietuvos istorijos tomą.

Visuomenės apsuptas bene sakralia aura, Venclova gali atrodyti labiau mitas nei realus žmogus. Dėl to kartu su juo nuskridome į Edinburgą, Škotiją, kad pažintume profesorių kasdienybėje. Sutikome mąslią, intravertišką asmenybę, kuri atgyja perėjus į interviu būseną.

Diskutavome apie jaunų žmonių atsigręžimą į socializmą („Mano dukra balsuotų už Bernie, aš greičiausiai ne“), bandėme geriau suprasti paties profesoriaus politines pažiūras, išgirdome jo gyvenimo JAV blyksnius per istorijas apie „žolės“ rūkymą ir pirmą dieną vairuojant sudaužytą automobilį.

Taip pat palietėme esmines gyvenimo temas – kas daro gyvenimą prasmingą? Ar svarbiau sukurti šeimą, ar parašyti knygą? Kaip nugyventi gyvenimą taip, kad nesigailėtum? Venclova atrodo radęs bent dalį atsakymų.

(norėdami išgirsti pokalbį, paspauskite „Play“ mygtuką aukščiau. Studijinio interviu dalis prasideda 13:00 min)

Podkasto epizodą lydi Artūro Morozovo fotoistorija. Fotografijos darytos St Andrews, nedideliame Škotijos mieste, kuriame įkurtas trečias seniausias universitetas anglakalbiame pasaulyje. Tomas Venclova į Škotiją skrido dalyvauti pirmą kartą rengtose Lietuvos kultūros dienose Edinburge, Škotijos sostinėje.

Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus garbės pilietis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ laimėtojas, Vilniaus, Klaipėdos ir VDU universitetų garbės daktaras, Lietuvos tolerancijos žmogus, 47-ių knygų lietuvių ir lenkų kalbomis autorius, poetas kurio eilėraščiai išversti ir į arabų ir japonų kalbas – Tomo Venclovos kultūrinis svoris yra sunkiai apčiuopiamas

1977 m., būdamas 39-erių, Tomas Venclova padarė tai, kas pavyko vienetams – gavęs politinį prieglobstį JAV, paliko Sovietų sąjungą. Sovietinėje Lietuvoje jis turėjo viską, ko daugelis aplinkinių siekė – buvo sukūręs šeimą, turėjo asmeninę biblioteką, automobilį. „Kodėl tu nori emigruoti? Jau čia gyveni kaip amerikonas“, – Venclova šiandien prisimena vieno draugo klausimą. „Bet emigruoti galima dėl kitų priežasčių. Geriau būti gatvių šlavėju laisvame pasaulyje negu akademiku Sovietų sąjungoje. Nenorėjau gyventi visuomenėje, kur negali žengti žingsnio kad tavęs neverstų meluoti.“

Tomas Venclova ir žmona aktorė Tatjana Milovidova yra neatsiejami. Jie susipažino dar 1967-aisiais Vilniuje. „Pamačiau ją kavinėje – ji buvo žavingiausia mergina visoje Sovietų sąjungoje.“ Vėliau Tomas ir Tatjana susitiko tik po 20-ies metų ir susituokė JAV, ceremoniją filmuojant Jonui Mekui, o tarp svečių būnant Josefui Brodskiui

Esu liberalių pažiūrų žmogus. Daugiau ne ekonomine, o tolerancijos prasme“, – paaiškina Venclova. „Man nepatinka rasizmas, griežtas nacionalizmas. Mane dažnai vadina kosmopolitu. Mano manymu kosmopolitas yra protingas nacionalistas. Jis žino ko jo tautai reikia, kad ji klestėtų. O reikia įsitraukti į bendrą pasaulio eigą.“ Su Tomu Venclova šiame epizode kalbasi „Nyla“ redaktorius Karolis Vyšniauskas

„Vienybės niekada jokioje visuomenėje negali būti ir neturi būti. Prieštaravimai, kova, konkurencija, skirtingos nuomonės yra tai, kas suteikia visuomenei gyvybę. Dėl to negalima drausti nei kraštutinės dešinės, kuri man visai nepatinka, nei kraštutinės kairės, kuri man irgi nepatinka“

Šią žiemą Tomas Venclova baigė didelį literatūrinį darbą – parašė dviejų dalių Lietuvos istoriją nuo tų laikų, kai Lietuvos vardo dar nebuvo, iki dabarties. „Mūsų skaitanti publika labai dažnai istoriją suvokia kaip sirgaliai. Mūsiškiai turi laimėti, o priešai pralaimėti. Mūsiškiai yra puikūs, o priešai – baisūs. Požiūris į istoriją neturi būti krepšinio sirgaliaus požiūris. Jis yra sudėtingesnis ir įdomesnis.“

Epizodo autorius ir redaktorius: Karolis Vyšniauskas
Fotografas ir fotoredaktorius: Artūras Morozovas
Muzikos kompozitorius: Martynas Gailius
Studijinio balso įrašas atliktas Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierės Kata Bitowt ir Aistė Baltraitytė
Už pagalbą kuriant epizodą dėkojame Astai Chaladauskienei, patarėjai Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje ir Justei Kostikovaitei, kultūros atašė Londone bei „Nanook“ komandos nariams Gintarei Kulytei, Martynai Šulskutei, Karoliui Pilypui Liutkevičiui, Bertai Tilmantaitei ir Mindaugui Drigotui

Tolesniam domėjimuisi:

Tomo Venclovos bibliografija bazėje GoodReads

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“


Support us: