NYLA Feature

2000-ųjų vaikai apie politiką ir save

Download

Kaip pasaulį mato dvidešimtojo amžiaus ir antrojo mūsų eros tūkstantmečio neregėjęs suaugęs žmogus? Koks jis – Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse užaugęs šiuolaikinis pilietis, gimęs po 2000-ųjų metų? Šiuos klausimus kėlėme pradedant projektą „Post-Post-Soviet“. Ką tik išleidę rusišką jo epizodą įrašytą Rygoje, dalinamės lietuvišku pokalbiu su visaginiečiais, rugsėjį pradėjusiais studijas Vilniuje.

(garso pasakojimą išgirskite paspaudę „Play“ mygtuką aukščiau)

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu (2019 m.) Lietuvoje nuolat gyvena beveik 60 tūkst. pilnametystės sulaukusių jaunuolių, gimusių po 2000-ųjų metų. Jie sudaro maždaug 2% dabartinės Lietuvos populiacijos, o kiekvienais metais aštuoniolikos metų sulaukia tarp 25 ir 30 tūkst. jaunų žmonių, arba maždaug po 1% Lietuvos gyventojų.

2020 metų Seimo rinkimuose teisę balsuoti turės daugiau nei 85 tūkst. šį tūkstantmetį gimusių Lietuvos piliečių. 2024 metais Lietuvos prezidento rinkimuose teisę turinčiųjų šios kartos žmonių skaičius gali siekti beveik 200 tūkst. arba maždaug 7% Lietuvos gyventojų. Sparčiai didėjantis jaunimo iki 24 metų amžiaus aktyvumas rinkimuose gali šį procentą santykinai dar padidinti. O ilgainiui ši karta jau patys perims valstybės vairą. Tad verta pamėginti suprasti, kaip politines, socialines bei kultūrines problemas jie mato.

Pirmojo projekto etapo metu dirbome su dviem nedidelėmis (5 žmonių) grupelėmis jaunuolių, užaugusių rusakalbėse aplinkose Visagine ir Rygoje. Nors savaime suprantama, kad tokia santykinai nedidelė dalyvių imtis bendros situacijos visuomenėje neatskleidžia, vis tiktai kai kurie diskusijų metu iškilę klausimai yra svarbūs ir opūs.

Ne visi šios projekto dalies dalyviai yra rusų tautybės, bet visi aktyviai vartoja abi kalbas. Aplinkos, kuriose šie žmonės užaugo, skiriasi: Visaginas, nedidelis gamtos apsuptas miestelis Lietuvos provincijoje ir Ryga, didžiausias miestas Baltijos šalyse kuria skirtingas sąlygas augti ir bręsti. Todėl buvo įdomu palyginti šių jaunuolių grupių pasaulėvokų bei aplinkų panašumus ir skirtumus.

Siekdami prakalbinti šį Baltijos šalių jaunimą, pasitelkėme dalyvaujančiosios etnografijos priemones bei kūrybines užduotis. Dalyviai apie savo gyvenimą pasakojo kurdami koliažus, pažindami autoportreto žanro istoriją bei žinias pritaikydami išmaniųjų telefonų pagalba kuriant savo pačių autoportretus – asmenukes bei nedidelius pasakojimus apie aplinkas, kuriose gyvena, jų raidą ir kaitą. Šių kūrybinių užduočių rezultatus aptariant ir ryškėjo svarbios šiai kartai temos, asmeninės istorijos, atsiskleidė dalyvių asmenybės.

Antropologas, Kauno Technologijų universiteto tyrėjas Arvydas Grišinas. „Labai įdomus tas pasaulėvaizdis mažo miestelio – Visaginas yra atitolęs daugiabučių miestelis miškuose. Iš karto pasijuto kokią svarbą jiems turi gamta, ir ką lemia ši izoliacija.“

Aleksandra: „Asmeniškai nepalaikau tų žmonių, kurie yra rusai ir tarsi specialiai nenori kalbėti lietuviškai. Palaikau idėją, kad jei gyveni čia, turi mokėti. Labai džiaugiuosi, kad aš moku. Vis dėl to, bandau išlaikyti tą neutralitetą, jei prasideda kažkoks atsiskyrimas, bandau nesigilinti. Aš moku lietuviškai, prisitaikau“.

Gustas: „Bet kažkam juk reikia prisitaikyti. Tie, kurie rusakalbiai, dauguma jų nemoka lietuviškai. O tie, kurie gimę lietuviakalbėse šeimose, jie automatiškai mokosi rusiškai, kad galėtų sugyventi. Atvirkščiai dažniausiai nevyksta.“

Melita: „Man rūpi ir ekologija, aplinkosauga, globalinis atšilimas. Galbūt mūsų karta daugiau žino, nes mes skroliname facebooke ir matome, kad, pavyzdžiui, Amazonės miškai dega. Tada esi priverstas apie tai galvoti. Dėl Amazonės miškų man yra labai baisu.“

Paulina: „Septyni milijardai žmonių – kiek įvairovės! Ir sunku kartais suvokti, kad kai kurie dar nemoka prie jos prisitaikyti. Atrodo, ko visi labiausiai bijo – tai tos pačios lyties santuokų. Atrodo, kad jie dar gyvena tuose senesniuose laikuose, kai visko dar buvo bijoma, kai teisdavo, dėl to, kad esi kitoks.“

Žiedūnė: „Dabar jau net iš instagram story, gali suprasti, kas vyksta pasaulyje”.

Antropologai Arvydas Grišinas ir Severina Venckutė koliažų pagalba kvietė dalyvius pasakoti apie save. Komentuodami šiuos koližaus jie galėjo lengviau išryškinti jiems svarbias temas, nupasakoti ne tik savo interesus ar gyvenimo aplinkybes bet ir baimes, viltis, jausmus ir išsikelti jiems svarbius klausimus. Tai ir tapo medžiaga tolimesnėms diskusijoms. Kviečiame išgirsti, ką apie savo koliažus pasakė patys dalyviai:

Interviu autoriai: Artūras Morozovas ir Arvydas Grišinas
Teksto autoriai: Arvydas Grišinas ir Artūras Morozovas, redaktorius Karolis Vyšniauskas
Fotografijų autorius ir fotoredaktorius: Artūras Morozovas
Podkasto epizodo redaktoriai: Martyna Šulskutė, Karolis Vyšniauskas
Montažo režisierius, teksto autorius ir vedėjas: Karolis Vyšniauskas
Projekte dirbantys antropologai: Arvydas Grišinas ir Severina Venckutė
Muzikos kompozitorius: Martynas Gailius
Garso įrašai atlikti Martyno Mažvydo bibliotekos įrašų studijoje bei Visagino mieste. Garso režisierė Viltė Gustytė

Epizodą pristato:

***

„Nyla“ podkaste kas savaitę tiriame socialines ir kultūrines temas. Kviečiame išgirsti visus epizodus ir palaikyti podkastą per „Patreon“

 


Support us: